Auginu meilę Lietuvai
Š. m. vasario- kovo mėn. Kauno Valdorfo darželio “Šaltinėlis” Valdorfo pedagogikos grupėse vyko ilgalaikis priešmokyklinukų projektas “Auginu meilę Lietuvai”.
Projektas prasidėjo nuo jo aptarimo. „Kartu su vaikais kalbėjomės apie projekto idėją, jo prasmę ir tikslus. Diskutavome, kodėl imamės šios veiklos, ko tikimės išmokti ir patirti. Skatinome vaikus išsakyti savo mintis apie Lietuvą: ką jiems reiškia meilė savo šaliai ir kaip ją galime išreikšti per kūrybą bei rūpinimąsi gamta. Aiškinomės, kaip mūsų rankomis sukurti darbai gali įgauti simbolinę prasmę ir tapti ilgalaikiu ryšio su tėvyne ženklu. Aptarėme, kokią reikšmę gali turėti mūsų veiksmai: kaip augalo auginimas gali simbolizuoti meilę ir rūpestį savo aplinka, o perdirbtas popierius – atsakomybę už gamtos išteklius. Šis pokalbis padėjo vaikams geriau suprasti projekto esmę ir skatino jų kūrybiškumą bei sąmoningumą“ – pasakoja mokytoja Kristina
Pirmajame projekto etape vaikai mokėsi pažinti molio savybes ir lipdė bei dekoravo molio vazonėlius, kurie netrukus tapo ne tik dirbiniu, bet ir namais augalams, simbolizuojantiems mūsų meilę Lietuvai. Vėliau aiškinosi, kaip keramikos dirbiniai tampa blizgūs ir spalvoti. Piešdami šalies vėliavos spalvomis, pasirinkdami šalį atspindinčius motyvus, stiprino socialines vertybes, ugdė(si) pasididžiavimą savo šalimi. Siekiant ugdyti suvokimą apie tvarumą, atsakomybę už žemę kurioje gyvename, vaikai išsiaiškino, kaip mes visi galime perdirbti nebereikalingo popieriaus likučius, popieriaus šiukšles. Pasigaminę perdirbto popieriaus masę ir į ją įmaišę augalų sėklų, mažieji pasigamino širdelės formos „sėjinuką“ – juk širdelė simbolizuoja meilę Lietuvai, rūpestį savo aplinka ir atsakomybę už gamtą.
Kai vazonėliai ir sėklyčių širdelės paruoštos – laikas sėjai! Kiekvienas į savo vazonėlius įbėrė akmenukų, supylė žemes, suformavo vietą sėklų širdelei. Įdėjus širdelę į žemes, ją užbėrė žemėmis. Vaikai išsiaiškino, kad kiekvienam augalui reikalinga šviesa ir vanduo. Palaisčius vandeniu, širdeles vaikai paliko šviesioje vietoje prie lango. Dabar prireiks tik vaikų dėmesio ir laiko.....
Projekto metu vaikai ne tik pagilino savo žinias apie keramikos amatą, bet ir praktiškai patyrė kūrybinį procesą – nuo molio gabalėlio formavimo iki galutinio funkcionalaus dirbinio sukūrimo. Šis patyriminis mokymasis suteikė jiems ne tik techninių įgūdžių, bet ir pasitikėjimo savo gebėjimais, suvokiant, kad patys gali sukurti kažką unikalaus ir vertingo.
Taip pat vaikai įgavo gilesnį supratimą apie ekologinį sąmoningumą – išmoko vertinti gamtos išteklius, suprato, kaip svarbu tausoti aplinką, ir ugdėsi atsakomybės jausmą. Vaikai suvokė, kad kiekvienas žmogus yra pasaulio dalis ir gali aktyviai prisidėti prie jo išsaugojimo, rūpindamasis gamta ir sąmoningai rinkdamasis tvarius sprendimus.
Be to, projekto metu vaikai buvo paskatinti puoselėti meilę ir pagarbą savo šaliai per simbolinį augalo auginimą – tai tapo ne tik edukacine, bet ir emocine patirtimi, stiprinančia jų ryšį su gamta ir tradicijomis. Šis procesas skatino atsakomybę, rūpestingumą ir kantrybę, nes augalo priežiūra reikalavo nuolatinio dėmesio ir supratimo apie gamtos ciklus.
Dalyvavimas ilgalaikiame projekte leido vaikams suprasti, kad reikšmingi rezultatai neateina iš karto – tam reikia laiko, pastangų ir dėmesingumo, kantrybės. Vaikai mokėsi planuoti savo veiksmus, spręsti iškilusias problemas ir dirbti komandoje. Šis procesas stiprino atkaklumą, bendradarbiavimo įgūdžius ir gebėjimą priimti sprendimus.
Projekto iniciatorė ir „įgyvendintoja“– menų pedagogė Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė