Šv. Martynas (lapkričio 11 d.), vargšų ir nuskriaustųjų globėjas, prisimenamas uždegant ir į kiemą prie laužo išsinešant žibintus. Taip mes primename, kad šviesa ir šiluma reikia dalintis su aplink esančiais žmonėmis. Žibintų šventė mums visiems primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu. Viduje - tai sieloje. Sielos šviesa ir yra tikroji žibinto šviesa, kurią svarbu saugoti, prižiūrėti ir neleisti tai šviesai užgesti. Žibintų laikotarpiu, vaikai kieme stato „namelius“ nykštukams, kurie per šventę atsidėkoja palikdami dovanėlių. 

Rudolfas Štaineris apie Mykolines kalba kaip apie išsivadavimo iš baimės, vidinės iniciatyvos ir vidinės jėgos šventę. Žmoguje ji turi paskatinti augti tai, kas yra kaip priešprieša patogumui, baimingumui – laisvą, iniciatyvią, drąsią ir stiprią valią. Mykolo šventė – tai stiprios valios šventė. Mykolinės švenčiamos rudens lygiadienio laikotarpiu (rugsėjo 29 d.) ir siejamos su tamsos drakono nugalėjimu. Ikimokyklinukams sekamos pasakos apie riterius, karalaites, slibinus. Itin akcentuojama drąsa. Šventės metu žaidžiami žaidimai, vaikai „įšventinami“ į riterius, šventės pabaigoje valgomas obuolių pyragas.