Kas yra Valdorfo pedagogika?

Valdorfo pedagogika − ugdymas, siekiant visuminiai (holistiškai) integruoti intelektinį, praktinį ir meninį vaiko vystymąsi. Besimokant einama nuo pojūčių, patyrimo, išgyvenimo, fenomeno prie analizės, dėsningumų, sistemizavimo, teorijos, siekiant, kad teorija būtų ne pateikiama, o tarytum atrandama. Pradinėje pakopoje mažiau skiriama laiko teorijai, daugiau mokomasi žaidžiant, patiriant, vaizdiniais, piešiant, vaidinant, muzikuojant, šokant. Tai kas anksčiau suvokta pojūčiais, moksliškai gilinama vyresnėje pakopoje. Taip kuriamos aplinkybės savarankiškam, sąmoningam patirtų žinių apmąstymui. Einama nuo ugdymo prie saviugdos. Pedagogika grindžiama mokslu ir intuicija, ugdomas kūnas ir dvasia, nesusiejant su konkrečia religija. Ugdymo esminės nuostatos atitinka demokratinius bei humanistinius principus. Valdorfo pedagogikoje ugdymo pagrindas - tai žmogiškas pedagogo ir vaiko bendravimas, jų tarpusavio sąveika. Valdorfo pedagogika - tai mokymas(is) būti laisvu.  Pagrindinis šios pedagogikos principas – laisvės principas.