Švenčiamas maždaug nuo lapkričio 30 d. ir sutampa su Advento pradžia. Advento sodelis skirtas pasveikinti žiemos saulėgrįžą. Valdorfo darželis šituo metų laiku pagarbiai kviečia vaikus su degančiomis žvakėmis išvaikščioti „sodelyje“ žalumynų spiralę.
Audimas, nėrimas, vilnos vėlimas ir kiti rankdarbiai yra Valdorfo darželio programos elementai. Nėrimas ant pirštų, audimas, vilnos vėlimas suteikia daug naudos, įskaitant rankų ir akių koordinavimą, matematinių įgūdžių, tokių kaip skaičiavimas, formavimąsi; padeda suprasti ir sekti procesą nuo koncepcijos iki užbaigimo; tobulina gebėjimą ilgiau sutelkti dėmesį į projektą.
Visa darželio aplinka – vidinė ir kiemo – skatina, palaiko vaiko kūrybiškumą, nes yra neperkrauta, natūrali. Neišbaigti žaislai, pasakų sekimas, pakankamai laiko laisvam žaidimui ugdo, tausoja jutimus, skatina vaizduotę. Meninė veikla (akvarelės liejimas, lipdymas iš vaško ir molio, piešimas, muzikavimas) įkvepia vaikus atradimams ir kūrybiškumui. Euritmijos elementai padeda atrasti savo kūno galimybes ir pajausti šalia esančius
Meile grįstas domėjimasis kiekvienu vaiku ir kiekvieno vaiko priėmimas.
Galimybė žaisti laisvą kūrybinį žaidimą su paprastomis priemonėmis. Toks žaidimas yra mažo vaiko darbas, suteikiantis jam galimybę „suvirškinti“ ir suprasti gautus įspūdžius.
Supratimas, kad mažas vaikas mokosi mėgdžiodamas, gaudamas įvairių jutiminių įspūdžių ir judėdamas. Prigimtinis vaiko poreikis yra aktyviai tyrinėti fizinę ir socialinę aplinką. Kuriama erdvė turi užtikrinti saugumą, ribas ir struktūrą, tačiau tuo pačiu turi leisti rizikuoti ir susidurti su iššūkiais.
Svarbios ne virtualios, o realios patirtys, padedančios vaikui kurti sveiką santykį su pasauliu.
Meninė veikla– pasakų sekimas, muzikavimas, piešimas ir tapymas, ritminiai žaidimai, lipdymas – skatina sveiką vaizduotės ir kūrybiškumo vystymąsi.
Prasmingas darbas– virimas, kepimas, sodininkystė, rankdarbiai ir namų ruošos darbai – suteikia galimybių vystytis besiskleidžiantiems žmogiškiesiems gebėjimams. Čia pabrėžiama proceso išgyvenimo, o ne išmokimo svarba.
Pažįstamas dienos, savaitės, metų ritmas puoselėja saugumo, nuoseklumo ir gyvenimo pilnatvės jausmus. Kalendorinės ir kitos šventės yra švenčiamos pagal tautos papročius
Lietuvoje teosofijos bei antroposofijos idėjas atliepė Vydūnas (1868-1953). Pirmosios Valdorfo darželio grupės pradėjo veikti po nepriklausomybės atkūrimo 1992 m., 1993 m. įsteigtas Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras, pirmosios Valdorfo mokyklos įsikūrė 1995 m. (Vilniaus Valdorfo mokykla, Kauno Valdorfo mokykla, Kazlų Rūdos Elmos progimnazija). Valdorfo ugdymas vykdomas pagal formaliojo (pradinio, pagrindinio ir vidurinio) ir(ar) neformaliojo (ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kito neformaliojo) ugdymo programas ir yra paremtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta savito (netradicinio) ugdymo koncepcija (https://www.smm.lt/uploads/documents/papildomas_meniu1/ugdymas/netradicinis_ugdymas/nu_koncepcija.pdf), Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcija (http://www.valdorfoiniciatyvos.lt/wp-content/uploads/2013/07/Valdorfo-pedagogikos-koncepcija-Lietuvoje.pdf), Valdorfo ugdymo programomis. Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 20-ties Valdorfo įstaigų, mokyklų, darželių ar grupių https://valdorfoasociacija.wordpress.com/pradzia/organizacijos-nariai/), (http://www.valdorfoiniciatyvos.lt/apie-mus/)
Pedagogikos pradininkas − austrų filosofas, rašytojas, mokytojas, socialinis reformatorius, architektas ir ezoterikas Rudolfas Šteineris(1861−1925 m.), redagavęs ir išleidęs Gėtės gamtos mokslų raštus, propagavęs teosofiją, sukūręs antroposofijos filosofiją, 1919 m. antroposofijos pagrindu įkūręs pirmąją Valdorfo mokyklą. Rudolfas Šteineris - filosofas ir literatūrologas, ugdytojas, Valdorfo pedagogikos pradininkas, rašytojas ir dramaturgas, naujo judesio meno „euritmijos“ pradininkas, naujo dvasinio sąjūdžio – antroposofijos pradininkas, antroposofinės medicinos, biodinaminio ūkininkavimo pagrindėjas, architektas ir menininkas, teigė, kad „vaikas formuoja savo asmenybę ne tik pagal tai, ką mes jam sakome, bet ir pagal vidinę mūsų nuostatą, pagal mūsų vidinio mąstymo kokybę ir mūsų vidinius jausmus... Mums nereikalingas joks kitas metodas, tik tapti žmogumi, vertu vaiko pamėgdžiojimo...”