Ugdymo programa

UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

Valdorfo ugdymo filosofija ir praktika grindžiama nuostata, kad visos vaiko raidos sritys - fizinė, intelektinė, emocinė, socialinė - yra neatsiejamos. Dirbtinai suskaidytas ugdymas mažam vaikui, suvokiančiam pasaulį sinkretiškai, atrodo nenatūralus, primestas. Be to jam patinka tai, kas įdomu, todėl ugdymo turinys turi atitikti vaiko poreikius, interesus ir gebėjimus. Dėl tos priežasties visuminiu ugdymu turėtų būti siekiama:
- Tenkinti vaiko norą veikti įdomiai, prasmingai, natūraliai, pripažįstant esminį žaidimo vaidmenį ikimokykliniame ugdyme, skiriant daug laiko kūrybiniam žaidimui. Vaiko kūrybinės jėgos žadinamos, naudojant įvairias gamtines medžiagas bei paprastus, vaizduotė aktyvinančius žaislus;
- Ugdymą orientuoti į natūralią vaiko raidą, amžiaus tarpsnio ypatumus;
- Sieti į visumą visas vaiko veiklos sritis;
- Veiklą plėtoti ugdytojui bendradarbiaujant su vaikais;
- Skatinti vaiko judėjimą, atsižvelgiant į individualų poreikį, neskubinti intelektualaus vystymosi, tausojant gyvybines jėgas vaiko fiziniam vystymuisi;

Visuminis ugdymas(is) darželyje sukuria prielaidas itin sparčiai ir natūraliai skleistis vaiko individualybei bei asmenybei per žaidimą, meninę, pažintinę-tiriamąją, judėjimo, darbinių įgūdžių veiklą. Ugdymo turinyje akcentuojami vaiko socialiniai gebėjimai - ypač bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos, o ne rungtyniavimo ir konkurencijos santykiai, jutimų ugdymo svarba.

Žaidimas

Žaidimas mažiems vaikams yra darbas, kuris padeda jiems prisijaukinti pasaulį. Jokioje kitoje veikloje vaikas negalės taip plačiai savės lavinti: žaidžiant įgyjamos bendros ir pagrindinės gyvenimo kompetencijos ir tuo pačiu žaidimas suteikia nuostabų pagrindą kiekvieno individualybei vystytis. Skirtumas tarp vaiko žaidimo ir suaugusiojo darbo yra tas, kad darbas turi įsilieti į išorinį pasaulio tikslingumą, o vaiko veikla remiasi impulsais, kurie kyla iš jo vidaus ir yra visiškai netikslingai atliekami. Šaisdamas vaikas iš vidaus išbando autonomiškumą, suverenumą ir laisvė bei gali pasaulio vertes ir taisykles nustatyti pats. Žaidime vaikui suteikiama galimybė valios ir norų dėka ugdyti kasdieninė savo aplinkos patirtį ir mėgdžiojančioje veikloje ją kūrybingai panaudoti.
Pedagoginis aspektas:
Kūrybinis žaidimas yra vienas iš svarbiausių ir būtinu dienos ritmo elementu, kuris gali trukti apie vieną - pusantros valandos. Kūrybinio žaidimo forma yra pusiausvyra tarp iš vidaus trykštančių kūrybinių jėgų ir išorinės veiklos veiksmų. Kūrybinį (laisvą) žaidimą vaikai kuria pavyzdžio - pamėgdžiojimo principu, todėl labai svarbu kas vyksta vaiko aplinkoje. Ankstesni vaiko įspūdžiai ir išgyvenimai tampa jo žaidimo pagrindu. Laisvasis žaidimas turi likti neįtakotas suaugusiojo mokomojo ar reflektuoto įsikišimo, turėtų būti kuo mažiau iš anksto nurodytos žaidimo priemonės, kad vaikas galėtų paskėsti akimirkos fantazijose, kad pasaulio dalykai jam iš vidaus suteiktų reikšmės. Auklėtojo vaidmuo - padėti kiekvienam vaikui surasti savo žaidimą, savo vietą žaidime, padėti vaikams pilnai įsitraukti į žaidimą, taip pat būti vaikams pavyzdžiu, pasitikinčiai, ramiai ir gerai atliekant savo užduotis prie darbo stalo - siuvant, neriant, taisant senus ar gaminant naujus žaislus ir t.t. Kūrybinio (laisvo) žaidimo reikšmė: vaikas lavina savo įgūdžius, sustiprina savo sugebėjimą suprasti ir mąstyti, mokosi bendradarbiauti, valdyti savo jausmus, ugdosi kūrybiškumą, iniciatyvumą, vaizduotė, stiprina gebėjimą susikaupti bei išreikšti save, vaikai mokosi sprėsti problemas, kelti klausimus ir juos apibendrinti, mokosi logiškai, pagal žaidimo sumanymą rikiuoti mintis.
Rato žaidimas - tai viena iš dienos ritmo dalių - žaidžiamas rytais. Šaidimų turinys parenkamas atsižvelgiant į metų laikus, šventes, to laikmečio aktualijas. Auklėtoja, tarsi aktorė, naudodama įvairius eilėraščius, melodijas, vaizduodama žmonių, gyvūnų ar kitų siužeto herojų charakteringas ypatybes, prieš vaikus suvaidina nedidelį spektaklį, o vaikai kartoja, pritaria, visa tai atlieka mėgdžiodami. Rato žaidimams naudojamos dainos, eilėraščiai, pirštų, gestų, liaudies žaidimai, šokių judesiai apjungti bendru siužetu. Šaidimų turiniu tampa pasaka, procesai, vykstantys gamtoje arba žmonių gyvenimo įvykiai. Šio kasdienio žaidimo trukmė nuo penkių iki dvidešimties minučių. Paprastai tokių ‚'spektaklių" siužetai derinami su tam tikru laikmečiu, įvykiais, šventėmis. Kiekvieną dieną žaisdami tokius žaidimus ir mėgdžiodami auklėtojos judesius ir kalbą, vaikai natūraliai įsimena eilėraščius, judesius, daineles be specialaus mokymosi. Rato žaidimų reikšmė: padeda įvairiarūšės kalbos vystymuisi, teigiamai veikia vaikų jausminė sferą, ritminė organizmo sistemą, vysto vaikų fantaziją ir socialinius gebėjimus.
pirštų ir gestų žaidimuose eilėraščių, dainelių turinys vaizduojamas pirštų ir rankų pagalba. Auklėtojos gražiai ir išraiškingai parodyti pirštų ir gestų žaidimai duoda vaikams impulsą įsivaizduoti gyvą vaizdinį, įtakoja vidinio, dvasinio judrumo vystymąsi, kūrybiškumą. Šių žaidimų pagrindas - suaugusiojo pamėgdžiojimas. Pirštų žaidimai padeda ‚'surinkti" vaikus, sukaupti jų dėmesį, jie gali būti žaidžiami keletą kartų per dieną, gali būti įžanga į kokią nors veiklą, pvz.: maisto gaminimą, liejimą ir pan. Šaidžiant pirštais nesunku įtvirtinti sąvokas ‚'aukštyn-žemyn, kairėn-dešinėn", išmokyti vaikus skaičiuoti. Pirštų žaidimuose akies žvilgsnis susiejamas su rankos judesiu, o šis momentas svarbus kiekvienam įgūdžiui, ypač piešimui, mezgimui, siuvimui, rašymui. Pirštų ir gestų žaidimų reikšmė: lavina vaikų smulkiąją rankų motoriką, kas įtakoja subtilesnių, diferencijuotų judesių atsiradimą, veikia lytėjimo pojūčio vystymąsi, padeda susikaupti, išlaikyti dėmesį, lavina kalbą, atmintį, mąstymą, parengia vaiko ranką rašyti mokykloje.
Judriųjų žaidimų pagrindas darželyje - auklėtojos, pradedančios žaidimą, mėgdžiojimas. Svarbia sąlyga, skiriančia judriuosius žaidimus nuo sportinių, yra jų vaizdinis siužetas, taip pat varžybų tarp vaikų neakcentavimas. Paprastai tai yra liaudies žaidimai, rateliai. Judrieji žaidimai gali būti žaidžiami kaip patalpoje, taip ir kieme, gryname ore (tai ypač naudinga vaikų sveikatos tausojimui). Judriųjų žaidimų reikšmė: šie žaidimai teigiamai veikia vaiko fizinės, intelektualinės, emocinės sferų vystymąsi, vaikas save gali realizuoti kaip socialinė būtybė, mokytis užjausti, išgyventi, skatinamas perimti kultūrines liaudies tradicijas.

Veikla
Vaiko veiksenos

Kūrybinis (laisvas) žaidimas

- įvairiai bando (čiupinėja, dėlioja, stumdo ir t.t.) pasirinktus žaislus, tyrinėja įvairias žaislų ir daiktų ypatybes, pratinasi prie tvarkos.
- trumpam atkuria, pamėgdžioja pasirinktą vaidmenį.
- dalinasi žaislais, stebi kito žaidimą, stengiasi suprasti kito norus.
- sprendžia ką ir kaip žaisti, planuoja, organizuoja savo veiksmus, realizuoja sumanymus.
- išbando įvairius socialinius ir kitus vaidmenis.
- žaisdami įsivaizduoja, fantazuoja, palaiko kitų vaikų įsivaizduojamą situaciją, siužetą.
- dažnai keičia savo menamus, spėjamus tikslus, priemones jiems pasiekti ir tai daro ne dėl neįveikiamų išorinių kliūčių, bet dėl savo vaizduotės žaismo.
- pasiskirsto vaidmenimis, sukuria tam tikras žaidimo taisykles
- tariasi dėl sutartinių daiktų, simbolių, ženklų.
- kuria žaidimo aplinką.
- mokosi drauge sprėsti problemas, bendradarbiauti, vadovauti žaidimui.
- mokosi bendravimo kultūros, pasitikėjimo savimi ir savo draugais.

Rato žaidimas
- atlieka judesius mėgdžiodami suaugusįjį;
- įsijaučia į siužetą, susitapatina su siužeto personažais;
- šokinėja, pritupia, stiebiasi į viršų, lenkiasi;
- keičia tempą, kryptį, juda tai lėtai, tai greitai, seka žaidimo ritmiškumą;
- atkartoja, sako mintinai aiškiai tariamus auklėtojos žodžius, frazes, eilėraščius;

Pirštų ir gestų žaidimai
- atlieka judesius mėgdžiodami suaugusįjį;
- sugniaužia ir atgniaužia kumštį;
- suglaudžia rankų pirštus pagalvėlėmis;
- paeiliui suliečia vienos rankos pirštų pagalvėles su kito rankos pirštų pagalvėlėmis;
- suneria abiejų rankų pirštus;
- sunertus rankų pirštus išlenkia delnais į išorė;
- pirštais imituoja kirpimą žirklėmis;
- sulenkia pirštus per vidurinius ir viršutinius sąnarius;
- padaro rieškute;
- sugniaužus kumštį nykštį ar smilių suka ratu;
- liečia paeiliui visais rankos pirštais nykštį

Judrieji žaidimai
- judesiais imituoja tekstą;
- atlieka veiksmus, judesius abiem kojom, viena;
- juda dešinėn, kairėn, pirmyn, atgal;
- šokinėja, pritupia, suploja, pašoka ir t.t.
- išlaiko pusiausvyrą;
- kūno judesius priderina prie daikto savybių (žaidžia su sviediniu, šokinėja per virvė, gaudo užrištomis akimis ir kt.)

Meninė veikla

Pedagoginis menas - įvesti vaikus į sąmoningą pasaulio supratimą jiems neprarandant kūrybinio potencialo. Vaikai nesąmoningai įsiskverbia į dalykų esmė, tuo tarpu kai suaugusieji tėra vos stebėtojai ir kritikai iš pašalies. Mūsų priežastinis - loginis, mokslinis - sąmoningas mąstymas yra visai kaip kitas polius lyginant su kūrybinėm vaiko jėgom.

MUZIKA

Pedagoginis aspektas: Muzikinė - ritminė veikla yra ideali priemonė vaiko kūrybinėms fantazijoms sužadinti bei pažadinti vaiko iniciatyvinė jėgą. Dainuoti sveika, nes pagilėja kvėpavimas ir brėstant geriau vystosi kvėpavimo ir kalbėjimo organai. Ypatingos reikšmės visoms muzikinėms veikloms taip pat ir dainavimui suteikia ypač derantis ritmas, jis stabilizuojančiai ir tvarkančiai įtakoja vaiko tiek kūno, tiek dvasios vystymąsi. Ritmas sujungia kalbą, muziką ir judesį ir šis derinys turėtų tapti besitėsiančiu vaikystės elementu. Šiltas natūralus mokytojos balsas, kurį vaikai intuityviai perima, paliečia vaiko sielą ir lengvai atsispindi ją emocijose. Dažniausiai dainavimą lydi judesiai atliekami kūnu, rankomis, kojelėmis. Judesys išorėje skatina vidinį vaiko aktyvumą, kūrybiškumą.
Melodijos renkamos paprastos folklorinės, klasikinės, lengvai įsimenamos, gražaus skambėjimo. Ideali vaikams yra kvintomis paremta muzika, kitaip vadinama pentatonika. Tai labai tinka ikimokyklinukui, nes jo esmė - susitapatinti su aplinka ir vėl grįžti į save.
Muzikinių užsiėmimų ir švenčių metu vaikai girdi tik gyvą muzikavimą. Valdorfo pedagoginei nuostatai nepriimtina naudoti techninius muzikos grotuvus. Muzikos instrumentai tokie, kurie vaiko sielai yra artimi: fleita (medinė, penkių tonų), kalimba, tonų aukščio instrumentas, o tai reiškia, kad bet koks harmoningas sąskambis leidžia vaikui pačiam kurti savas melodijas, mėgdžiojant mokytoją.
Ritmui įsisavinti naudojami: molinukai, barškalai, riešutėliai, kastanjetės, akmenėliai, lazdelės, varpeliai, trikampis ir kt.
Muzikos užsiėmimai vedami su visa vaikų grupe, tačiau muzikinė veikla neapribota vien užsiėmimais - vaikai dainuoja, šoka, žaidžia garsais, kiekvieną dieną, grupės veiklos metu. Muzikavimas atitinka ne tik kalendorines šventes, atspindi metų laiką, bet ir paros ritmą (rytinis pasisveikinimas rato žaidimo metu, tvarkymosi dainelė rk t. Muzika siejama su kitomis veiklos sritimis (piešimu, lipdymu, darbu)
Euritmija - tai meno rūšis, jungianti į visumą kalbos, muzikos, judesio raiškos priemones. Ji harmonizuoja vaiko kūną ir dvasią. Tai vaiko sielos kalba, padedanti pajusti vidinė ir išorinė erdvė, jas valdyti. Vaikas judėdamas gali išmokti daug daugiau negu sėdėdamas. Euritmija lavina gebėjimą laisvai judėti ir atveria judesio grožį. Padeda jausti erdvė (viršų - apačią, kairė - dešinė, priekį - nugarą). Puoselėja jautrumą, dėmesį, vikrumą. Lavina klausą, ritmo ir melodijos pajautimą, moko išreikšti jausmus judesiu. Ugdo bendrumo jausmą, atsakomybė už savo veiksmus. Puoselėdama ‚'Aš" jausmą, ugdo pasitikėjimą. Euritmijos užsiėmimai vaikų darželyje pagrįsti pamėgdžiojimo principu ir vyksta vieną kartą per savaitė. Euritmiją gali vesti tik profesinį išsilavinimą šioje srityje įgijės specialistas.

Veikla
Vaiko veiksenos
Dainavimas
- niūniuoja;
- atpažįsta garso galimybes (tyliai, garsiau, garsiai);
- suvokia melodijos nuotaikas (linksma - liūdna);
- suvokia garsų aukščio slinktį ‚Üë‚Üì ir ją išpildo (bando tai daryti);
- pratinasi atsikvėpti tarp frazių, ištėsti garsą;
- įpina į dainavimą judesius, garsus (plojimą ir kt.);
- dainuoja su instrumentiniu pritarimu ir be jo;
Grojimas įvairiais instrumentais
- muzikos instrumentais atlieka ritminius pratimus;
- tyrinėja ir bando išgauti garsą įvairiais muzikos instrumentais: ‚'gamtos", ritminiais, savo gamybos;
- muzikos instrumentais pritaria dainavimui, pedagogo grojimui;
- bando improvizuoti
Ritminiai žaidimai
- išgauna ritmą gamtos sukurtais instrumentais: akmenėliais, kaštonais, lazdelėmis;
- išgauna ritmą muzikos instrumentais: kastanjetėm, molinukais, barškaliukais, varpeliais, būgneliais ir kt.;
- išgauna ritmą, keičiant judėjimo kryptį, greitį;
- atkartoja ritmą pliaukšint, trepsint;
- ritmiškai juda: eina dideliais, mažais žingsniais, žygiuoja, šokuoja;
- jaučia ritmą erdvėje kūnui nekeičiant padėties: siūbuoja, pritūpia, sukasi;
- bando improvizuoti
Euritmija
- pamėgdžiojant mokytoją, atlieka paprastus euritminius harmonizuojančius judesius, atkartoja žodžius;
- juda rate: išsiskleidžia - susiskleidžia;
- klausosi kvintų atlikdami euritminius judesius;
- išjaučia tylos ir garso santykį;
- mokosi gestų išraiškingumo;
- mokosi girdimą paversti matomu;

DAILĖ

Pedagoginis aspektas: Liedami akvarelė vaikai džiaugiasi pasklidusiomis spalvomis, stebi patamsėjimus ir sutirštėjimus, dviejų spalvų susiliejimus. Visų mus supančių daiktų spalvos popieriuje gali judėti, atsirasti ir vėl pranykti. Todėl liejimas tampa stipriu įspūdžiu, padedančiu suvokti tai, kas yra aplink. Iš trijų pagrindinių spalvų - geltonos, raudonos ir mėlynos - vaikai pratinami kurti spalvų įvairovė. Pasiruošimas lieti yra liejimo dalis. Vaikai patys skiedžia dažus vandeniu, maišo spalvas, sušlapina popieriaus lapus, po to nusausina su kempine. Vaikams neaiškinama kaip piešti, jie mato suaugusiojo pavyzdį. Prieš liejimą gali būti sekama pasaka (,,spalvų istorija"). Piešiniai nekomentuojami ir neeksponuojami.
Lipdymo iš vaško ir molio užsiėmimuose formuojasi užuomazgos to, kas vėliau gali tapti brandžia kūryba. Vaškas turi savyje saulės energijos ir augalų eterikos, kuri suteikia vaikui gyvenimiškų jėgų. Lipdant visa grupė pakvimpa medumi ir tuo pačiu stimuliuojami vaikų uoslės pojūčiai. Palaipsniui vaikai supranta, kad norint lipdyti, vašką reikia sušildyti, ištirpinti. Vaikai stebi, kaip vaškas tirpsta, po to, maišant, jis vėl aušinamas. Stebi, kaip keičiasi forma. Kol vaškas aušta, jiems patepamos rankelės aliejumi, tepame kiekvieną pirštuką, uostome, taip lavinami uoslės ir lytėjimo pojūčiai. Lipdant reikia būti dėmesingam, nes vaškas greitai stingsta. Tuo pačiu ugdosi supratimas apie išorinį pasaulį, gamtą.
Lipdymas gana ilgam laiko tarpui sutelkia dėmesį (20 - 30 min.). Vaikams reikia suteikti visišką laisvė patiems pasirinkti ką lipdyti, o paskatų teikia suaugusiojo veikla. Jie pradeda kurti pamėgdžiodami. Užuot aiškinus reikia leisti vaikams stebėti suaugusiojo darbą. Lipdytų darbelių auklėtoja su vaikais neaptarinėja, nelygina. Specialiųjų ugdymosi poreikių (vaikų turinčių kalbos ir komunikacijos bei klausos sutrikimų) vaikų raidą, jų ugdymą darželyje įtakoja ir dailės terapijos užsiėmimai. Ypač lipdymas iš vaško ir molio. Lipdydami vaikai lavina: smulkiąją motoriką, girdimąją atmintį, erdvinį suvokimą, dėmesį, haptinį suvokimą. Veiklos metu vaikai betarpiškai plėtoja žodyną, tikslina jau turimas sąvokas, mokosi planuoti savo veiklą.
Piešimas vaškinėmis kreidelėmis - vienintelis dalykas nepaklūstantis pavyzdžio-pamėgdžiojimo principui darželyje. Piešimas vaikui reiškia tą patį kaip ir fizinė branda. Vaikų piešinių dėsningumai atspindi vaiko brendimą, jo ligas ar patiriamą skausmą. Vaikams leidžiama darbuotis patiems, nenurodinėjant ką piešti, specialiai nemokant ‚'teisingai" piešti. Jei jų dėmesio netrikdo pernelyg didelis pašalinis triukšmas ar suaugusiojo pastabos, visų vaikų piešiniuose galima pastebėti tuos pačius raidos etapus. Vaikų piešiniai padeda auklėtojai stebėti vaikų vystymosi raidą. Darželyje nėra specialių piešimo užduočių, bet popierius ir vaškinės kreidelės visada yra pasiekiamoje vaikams vietoje. Auklėtoja neklausia vaiko, ką jis nupiešė, nes jis yra pats to veiksmo dalis, ji nekritikuoja, netaiso vaikų piešinių.
Darbeliai iš popieriaus - tai dar viena meninė veikla, kuria lavinami pojūčiai, ji reikalauja sutelkti dėmesį, skatina fantaziją ir miklina pirštus. Čia svarbu ne rezultatas, o pati veikla. Ne visiems vaikams iš karto pavyksta padaryti gražius, tvarkingus darbelius, bet visi vaikai nuoširdžiai geba džiaugtis savo kūriniu. Ypatingą pasitenkinimą patiria vaikai, kai lankstomas, karpomas, plėšomas popieriaus lapas virsta gėle ar spalvingais šventiniais papuošalais, gyvūnais, paukščiais, paveikslėliais.
Lėlių teatras: pasitelkiant į pagalbą įvairias lėles (pirštukines, stalo, marionetes, pirštinines) ugdomos vaiko vaizduotės, kūrybiškumo, fantazijos galios. Lėlių teatro spektaklį rodo auklėtoja. Ji, kartu su vaikais kuria teatrinį landšaftą, kuris savo paprastumu, išraiškingumu bei spalvine gama žadina vaikų vaizduotė. Lėlių spektaklis paprastai trunka 10 -20 min. Vėliau, mėgdžiodami suaugusįjį, vaikai patys vaidina, bando atgaminti arba kuria savo siužetus. Laisvai kurdamas ir jausdamas džiaugsmą vaikas atranda vidines paskatas veikti. Judančios, veikiančios lėlės iššaukia vaikuose vidinį judrumą. Lėlės pasiūtos iš natūralių medžiagų, be fiksuotos išraiškos, neapkrautos gausiomis detalėmis aktyvina vaiko vaizduotė, skatina fantazuoti, priskirti lėlei savo jausmus ir išgyvenimus, padeda išjausti išgirstą pasaką ar pasakojimą, pergyventą įvykį. Vaidindami patys, vaikai vysto gebėjimą atpasakoti, kurti dialogą. Tokiu būdu puoselėjamas kalbos sklandumas, turtinamas vaiko žodynas, vystoma gera atmintis vaikai mokosi sieti jausmus, mąstymą ir elgseną, ugdomas emocinis intelektas. Bendradarbiaudami vienas su kitu vaikai laisvai interpretuoja ir spontaniškai improvizuoja.
Stalo, pirštininių ir marionečių lėlių pagalba auklėtojos (ir tėvai) kuria vaidinimus šventėms, tai papildo šventės visavertį išgyvenimą. Matytus vaizdus vaikas noriai kartoja ir interpretuoja savo laisvuose žaidimuose.


Veikla
Vaikų veiksenos
Liejimas akvarele
- pasiruošia piešimo priemones (maišo dažus, skiedžia vandeniu, sušlapina popieriaus lapus ir kt.);
- klauso sekamos ,,Spalvų istorijos" ir stengiasi ją atkartoti spalvų pagalba;
- atidžiai tepa spalvas vieną šalia kitos ir vieną ant kitos;
- lieja spalvas ir stebi atsirandančius atspalvius ir naujas spalvas, spalvų intensyvumą, nuotaiką;
- džiaugiasi atsiradusiomis spalvomis ir pratinasi jas pavadinti;
- sutvarko piešimo priemones (išplauna teptukus, nuvalo stalą ir pan.);
Lipdymas iš vaško, molio
- pojūčių pagalba (uoslės, lytėjimo) stebi, tyrinėja vaško, molio savybes;
- minko vašką, molį tarp delnų, formuoja rutuliuką, gyvatėlė ir t.t.;
- raižo ornamentus, kuria ažūrines kompozicijas;
- mėgdžioja suaugusiojo darbą;
- tempdamas pirštai modeliuoja smulkias detales;
- jungia kelias detales į visumą;
- lipdinį praturtina gamtinėmis medžiagomis;
- pratinasi susikaupti ir užbaigti pradėtą darbelį;
- džiaugiasi nulipdytu daiktu;
- darbelius naudoja savo žaidimuose;
Piešimas kreidelėmis, spalvotais pieštukais
- tyrinėja kreidelių, spalvotų pieštukų galimybes;
- piešia spirales, apskritimus, galvakojus, vyresnieji - patirtus įspūdžius, vaizduotės sukeltus paveikslus;
- piešinyje išreiškia emocijas, fizinio kūno vystymąsi (pvz., dantų keitimąsi), ligas;
- nuspalvina savo nupieštas figūras laikydamasis jų ribų;
- geba tausoti piešimo priemones, tvarkingai padėti į vietą;
- džiaugiasi savo piešiniais, mielai pasakoja ką nupiešė;
Darbeliai iš popieriaus
- domisi ir tiria popieriaus ypatybes (lanksto, karpo, plėšo);
- geba naudotis žirklėmis (popierių kerpa tiesiai, iškerpa nesudėtingas formas);
- geba naudotis klijais;
- plėšo ir klijuoja popieriaus skiautes;
- lanksto popierių (per pusė, į keturias dalis ir pan.);
- prasmingai naudoja turimas priemones;
- geba džiaugtis savo kūriniu, noriai pasakoja ką sukūrės;
Lėlių teatras
- sukaupia dėmesį stebėdami suaugusiųjų vaidinimus;
- atkartoja matytus vaidinimus;
- kuria savas istorijas ir jas vaidina;
- matytus judesius, siužetus interpretuoja ir laisvuosiuose žaidimuose;
- geba vaidinti su pirštukinėmis lėlėmis (judina tą pirštą ant kurio užmauta lėlė kalba, veikia);
- lėlei priskiria savus išgyvenimus, sieja ją su savo vidiniu pasauliu;
- su lėlėmis žaidžia vieni;
- įsimena eiliuotus kūrinius ir juos atkartoja, pritaiko vaidinimams;
- reiškia emocijas mimika, judesiu, balsu;
- geba sukioti riešą vaidindami lėlėmis;
- iš aplinkos atsirenka daiktus reikalingus vaidinimui, sukuria vaidinimo laiką;
- sieja veiksmą su žodžiais;
- noriai vaidina vieni kitiems;
- tariasi, bendrauja kurdami teatrą.

PAŽINTINĖ - TIRIAMOJI VEIKLA

Pedagoginis aspektas: Vaikai ateina į pasaulį viską tyrinėdami, klausinėdami ir bandydami, be jokio mokslinio-kritinio požiūrio, o spontaniškai ir juslių pagalba. Viskas, ką jie pamatė ar išgyveno, atsikartoja jų žaidimuose. Vaikų žaidimas, kol jis tikrai yra laisvas ir kitų neįtakotas, leidžia parengti vaiką būsimam matematiniam - gamtos mokslų lavinimui, vaikui sąmoningai to nesuvokiant: žaidžiant su gamtinėmis medžiagomis vaikas gali konstruoti, statyti, sudėlioti, suskirstyti, palyginti ir išbandyti. Jis netiesiogiai suvokia dydžius, svorius, kiekybė ir kokybė. Taigi, vaikas susipažįsta su matematinėmis ar fizikinėmis daiktų savybėmis kūnu, siela, per veiklą, per patyrimą, o vėliau jie tai suvokia sąmoningai.

Veikla
Vaiko veiksenos

Susipažinimas su gamta, jos reiškiniais

- Įvairių veiklų metu vaikas mokosi suprasti, pajusti, kaip jis pats susijės su gamtos pasauliu
- žaisdami rato, pirštų bei laisvuosius žaidimus vaikai mėgdžioja gamtos reiškinius, gyvūnų elgseną, paukščių balsus ir pan.;
- pasivaikščiojimų metu stebi gamtoje vykstančius reiškinius (metų laikų kaitą, augalus, gyvūnus, paukščius ir pan.), renka įvairią gamtinė medžiagą, kurią naudoja žaidimams, rankų darbams;
- dalyvauja bendroje darbinėje veikloje (grupės patalpose ir lauke) - prižiūri kambarines gėles, naminius gyvūnėlius, padeda paruošti žemė, sėja, laisto, ravi, grėbia lapus, kasa sniegą ir pan.;
- prižiūri aplinką ir pratinasi ją saugoti;
- stebi ir geba suprasti įvairius gamtoje vykstančius procesus, ieško ryšio tarp priežasties ir pasekmės;
- grupėje tvarko ir nuolat papildo Metų laikų stalą;
- geba vertinti gamtos dovanas dėkodami prieš valgį ir po jo;
- mokosi suprasti metų ritmą per ruošimąsi kalendorinėms šventėms bei jų šventimo metu;
- meninės veiklos metu lipdo, piešia gyvūnus, augalus, gamtos reiškinius;

Elementarių matematikos vaizdinių formavimas(is)

- euritmijos užsiėmimų metu, rato žaidimų metu geba orientuotis erdvėje, suprasti sąvokas: ,,pirmyn-atgal", ,,aukštyn-žemyn" ir kt.;
- maisto gaminimo metu vaikai seikėja, skaičiuoja maisto produktus, pratinasi lyginti (mažesnis-didesnis, plonas-storas ir pan.), susipažįsta su geometrinėmis figūromis (pvz.: formuodami sausainius), skiria temperatūrų skirtumus (karštas, vėsus ir pan.), lavina laiko pojūtį (pvz.: sausainiai iškeps per pusė valandos);
- rato, pirštų bei laisvųjų žaidimų metu skaičiuoja, klasifikuoja daiktus, pratinasi naudoti kelintinius skaitvardžius;
- pastovus dienos, savaitės, metų ritmas lavina laiko pojūtį - vaikai sugeba naudoti laiko sąvokas (diena, naktis, rytas, vakaras, vakar, šiandien ir pan.);

Tiriamoji veikla

- laisvųjų žaidimų metu lauke vaikai domisi, stebi, tiria įvairių medžiagų savybes (smėlis -birus, šlapias, sausas; molis- kietas, lipnus ir pan.);
- laisvųjų žaidimų grupėje metu tiria įvairių gamtinių medžiagų savybes (pvz.: medžio žievė gruoblėta, medinio stalo paviršius lygus ir pan.);
- meninės veiklos metu susipažįsta su molio, vaško, įvairių gamtinių medžiagų savybėmis, stebi spalvų susiliejimą, patamsėjimus, atspalvius;
- maisto gaminimo proceso metu geba nustatyti maisto produktų savybes (saldus, sūrus, trapus, gelsvas, kvepiantis ir pan.);

DARBINĖ VEIKLA. AMATAI

Pedagoginis aspektas: vaikai grupėje gyvena kaip viena didelė šeima, todėl atliekami ir įprastiniai namų ruošos darbai: patalpų valymas, skalbimas, siuvimas, paprasto valgio gaminimas, stalo serviravimas, indų plovimas, augalų priežiūra, grupės kambario puošimas prieš šventes ir daugelis kitų. O taip pat darbai sode, darže, gėlyne, darželio kieme. Darbas, veikla parenkama priklausomai nuo metų laiko, artėjančių švenčių, grupės gyvenimo įvykių. Organizuodama savo darbą auklėtoja turi suprasti, kad visa jos veikla, tai, kokiu būdu ji dirba, giliai veiks vaiko valią. Dirbti reikia ramiai, neskubant, atliekant tikslingus ir aiškius judesius.


veikla
Vaiko veiksenos
maisto gaminimas

- padedant auklėtojai sudeda produktus į tešlą (skaičiuoja kiek ko reikia);
- minko tešlą;
- užuodžia ir iš kvapo atpažįsta kai kuriuos prieskonius;
- ragauja ir bando nusakyti (nusako) skonį;
- kočioja tešlą;
- naudodamas formeles pjausto figūrėles;
- mokosi pjaustyti (pjausto) maisto produktus naudodamas peilį;


Darbai su vilna

- kuria paveikslėlius iš vilnos
- į numegztus kamuoliukus kemša vilną
- veria vilnos kamuoliukus ant siūlų, ant piešto darbo klijuoja vilną.
- iš smulkios vilnos (susuktos į kamuoliukus) dėlioja ornamentus kaip smulkias mozaikas;
- iškerpa, žirklėmis nupieštas figūrėles (gyvūnus) ir juos apklijuoja vilna;
- mokosi pasiruošti, pasiruošia vilną vėlimui, ją velia;
- iš suveltos vilnos gamina įvairius papuošalus, kt. darbelius;


Audimas, siuvimas, nėrimas

- suka siūlus į kamuolį;
- bando įverti, įveria siūlą į adatą;
- bando prisiūti, prisiuva sagą;
- siuva (padedant) auklėtojai;
- neria ant pirštu;
- audžia kilimėlius ir kt.;
- bando rišti, riša mazgą,
- neria vąšeliu (padedant) auklėtojai;
- bando kirpti, išsikerpa reikiamą medžiagos formą;
- derina medžiagų, siūlų spalvas;


Buities darbai


- padeda auklėtojai, auklėtojos padėjėjai tvarkytis ir švarintis grupėje;
- padeda padengti ir nurinkti stalą;
- mėgdžiodami suaugusius šluoja, valo dulkes, plauna žaislus, skalbia lėlių drabužius, servetėles, plauna indus;
- padeda suaugusiems sėti ir sodinti gėles, daržoves, jas auginti ir prižiūrėti;
- padeda suaugusiems prižiūrėti augalus grupėje ir darže (gėlyne), juos laistyti, ravėti;
- mėgdžiodami suaugusius tvarko grupės aikštelė priklausomai nuo metų laiko: grėbia lapus, kasa sniegą ir t.t.

SVEIKOS GYVENSENOS, TAISYKLINGOS LAIKYSENOS IR
JUDĖJIMO ĮGŪD ŠIŲ LAVINIMAS

Pedagoginis aspektas. Kūno judrumas tiesiogiai atspindi žmogaus sielos ir dvasios nuotaikas, be to, gebėjimas judėti turi lemiamos reikšmės kalbos ir pažintinių gebėjimų vystymuisi. Gebėjimas suprasti žadina suvokimą, plečia vaiko pažinimą ir aktyvina kalbos vystymąsi. Vaikai, kurie aktyviai juda, ruošiasi vis sudėtingesniam mąstymui. Todėl organizuojama daug įvairios, judrios veiklos: tai patalpų tvarkymas, darbai sode ir darže, žygiai, euritmija, siuvimas, mezgimas, rato ir pirštų žaidimai. Kuriama grupės ir lauko aplinka, skatinanti vaikus judėti.
Ugdymas per pavyzdį ir pamėgdžiojimą. Pamėgdžiojimas yra pripažintas svarbiausia Valdorfo pedagogikoje ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi priemone. Taigi, didžioji dalis to ko vaikai išmoksta šiame amžiaus tarpsnyje, yra perteikiama suaugusiojo veiklos pavyzdžiu. Vaikai modeliuoja savo elgesį pagal tai, kas vyksta aplink juos. Suaugusiojo veikla mažame vaike stimuliuoja tiesioginį atsaką, todėl pedagogai turi išsikelti sau tokius kasdienius uždavinius, kad būtų verti vaikų mėgdžiojimo. Vaikai mato suaugusiojo atliekamus prasmingus veiksmus, laikyseną, judesių kokybė ir ją pamėgdžioja. Valdorfo pedagogas neturėtų atlikti darbų atsainiai, paviršutiniškai, leisti laiką plepantis ir t.t.
Darbinė veikla. Tai grupės tvarkymas (dulkių valymas, kambarinių gėlių priežiūra, žaislų tvarkymas ir t.t.), darbai lauke (lapų grabojimas, nešimas į kompostinė, aikštelės šlavimas, smėlio kasimas, sniego kasimas, daržo ravėjimas, derliaus nuėmimas ir kt.).
Grupės aplinka. Aplinka nesunkiai pritaikoma įvairioms veiklos rūšims. Ji ugdo ir tausoja jutimus (švelnios spalvos, natūralios medžiagos), aktyvina vaizduotė, ugdo kūrybiškumą, yra pakankamai vietos vaikams judėti. Grupėse yra vaikščiojimo buomai iš medžio, iš vilnos pasiūti kamuoliai, naščiai skirti nešioti įvairiems daiktams ir koreguojantys vaikų laikyseną, mediniai kojokai, smėlio ir kruopų maišeliai, čiužinys ir kt. Judriai veiklai vaikai panaudoja medines pertvaras, kelmus, kėdutes. Stato įvairius statinius, laipioja, šokinėja, vartosi. Grupėse yra hamakai.
Aplinka lauke. Lauke daugiau erdvės, todėl ir galimybių judėti vaikai turi daugiau. Vienas svarbiausių uždavinių sukurti sąlygas judėjimui, kad jis būtų kuo įvairesnis. Priemonės gaminamos taip pat iš natūralių medžiagų. Aikštelėse daug įvairių medžių rąstų, kuriais vaikai laipioja, šokinėja, supilti kalneliai. Iki minimumo sumažinti draudimai. Pavyzdžiui, vaikams leidžiama lipti į medžius. Vaikai turi atsarginius drabužius, kurių nesaugodami gali judėti.
Išvykos į gamtą. Kiekvieną savaitė (bet kokiu oru) suruošiami žygiai: prie upės, į šilą ar kitą vaikams saugią vietą. Nuėjus į saugią aikštelė, vaikams leidžiama laisvai judėti. Vyresniesiems duodama užduotis nubėgti iki tam tikros vietos ir palaukti mažesniųjų.
Rankų darbai. Vaikai neria ant pirštukų, audžia kilimėlius, velia vilną, siuva, atlieka darbelius iš popieriaus, lipdo iš vaško ir molio. Visa tai pasitarnauja smulkiosios motorikos lavinimui.
Rato ir pirštų žaidimai. Šie žaidimai žaidžiami kiekvieną dieną, rytais. Tai yra viena iš dienos ritmo dalių ir jai kreipiamas didelis dėmesys. Jei norima, kad žaidimai vyktų sklandžiai ir būtų jų metu tinkamai ugdomi vaikai, tuo pačiu lavinami jų judesiai, taisyklinga laikysena, reikalingas kruopštus pasiruošimas. Pedagogui reikėtų labai sekti savo laikyseną, judesių kokybė, būtina susipažinti su rato žaidimuose naudojamų judesių ypatybėmis (aukštyn-žemyn, pirmyn-atgal ir kt.).
Tam tikri judesiai susijė su metų laikais, jų nuotaika. Pavasaris, vasara - išsiplėtimas, judėjimas aukštyn. Ruduo, žiema - susitraukimas, judėjimas žemyn. Svarbiausia išlaikyti judesių pusiausvyrą ir netapti vienpusiškiems.
Rato žaidimai tobulina vaikų kalbą, protinius gebėjimus, padeda jausti, suvokti save erdvėje, tobulina laikyseną, judesių kokybė. Pirštų žaidimai pagerina nuotaiką, nuslenka šalin nuovargis, įtampa. Rankose išsidėstė nuostabūs energetikos kanalai, labai svarbūs visam organizmo funkcionavimui.
Palankus mikroklimatas grupėje. Bendravimas su vaikais vyksta nuoširdžiai, palaikant linksmą nuotaiką, skatinamas pasitikėjimas, suvokimas, kad, iškilus pavojui, šalia bus tas asmuo, kuris jį apgins, padės. Ši ankstyva patirtis ugdo gebėjimą įveikti baimė pačiam.

ASMENINIO, SOCIALINIO IR MORALINIO VYSTYMOSI SKATINIMAS

Darželyje stengiamasi sukurti tinkamą socialinė aplinką vaiko vertybinių nuostatų ugdymui(si).
Vaikai ugdomi per suaugusiųjų pamėgdžiojimą, ir didžioji dalis to, ko vaikas išmoksta šiame amžiaus tarpsnyje, yra perteikiama suaugusiojo veiklos pavyzdžiu. Per auklėtojo pavyzdį į vaiko išgyvenimus ir jausmus įeina ir tarpusavio santykių pavyzdys. Taip jis suranda ryšį su dorovės pradu, kuris, tačiau, nevaržo jo kaip išorinė taisyklė ar nurodymas. Darželyje vyksta visas spektras pamėgdžiojimui tinkančios veiklos. Tai - namų ruošos darbai: kepimas, virimas, valymas, patalpų tvarkymas; gyvūnų globojimas, augalų priežiūra, bendravimas su aplinkiniais bei kitos veiklos rūšys, turinčios socialinį, praktinį, moralinį ir ugdomąjį pagrindą. Pedagogas padeda pažinti aplinkinį pasaulį, moralines vertybes, tarpusavio santykius ne tiek per aiškinimus, kiek per jutimus, patyrimą ir veiklą. Toks ugdymo stilius sukuria darželyje atmosferą, kur visi vieni kitus supranta be daugiažodžiavimo ir ilgų paaiškinimų ar instrukcijų.
Valdorfo grupėje siekiama pusiausvyros tarp asmeninio ir socialinio vystymosi. Pavyzdžiui, vaikai tvarkosi nebūtinai ten, kur jie žaidė. Tvarkosi visi vienu metu, ir tam yra skiriama daug dėmesio ir laiko. Vaikų darbeliai atliekami individualiai ir bendrai, pratėsiant vienas kito. Ryte atėjė vaikai ir auklėtojos sveikinasi paduodami ranką. Tokiu būdu vaikai pajunta išskirtinį dėmesį. Tai padeda saugiau jaustis, moko drąsiai, pasitikinčiai bendrauti su suaugusiuoju.
Rato žaidimų metu kiekvienas vaikas išgyvena savo paties ir kitų vaikų reikšmingumą, svarbą, bendruomeniškumą. Šaidimų metu dažnai minimi vaikų vardai, prisimenami tie, kurie neatvyko į darželį. Dėmesys kiekvienam ir vardo paminėjimas puoselėja vaikuose saugumo jausmą, ugdo pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, moko pastebėti kitus žmones.
Darželyje kasdien būna susikaupimo, rimties akimirkų. Pavyzdžiui, padėka prieš valgį, žvakės uždegimas, pasakos pakvietimas ir kt. Nuolat kuriama galimybė vaikams išgyventi džiaugsmą, dėkingumą, nuostabą. Prie bendro stalo sėdi ir suaugusieji, ir vaikai. Suteikiama galimybė pajusti vienas kito artumą, dėmesį, kiekvienas pasijunta laukiamas ir svarbus narys. Kol nepasakomi padėkos žodžiai niekas nepradeda valgyti. Taip mokomasi pagarbaus santykio su maistu, pratinamasi palaukti kitų. Nuo stalo pakylama tuomet kai visi padėkoja už vaišes. Atsineštos vaišės į darželį dalinamos į tiek dalių, kiek yra vaikų. Dalinamasi, kad visi, šalia esantys, jaustųsi laimingi.
Daug džiugių akimirkų vaikams teikia šventės. Švenčių tikslas - natūralus vaikų ir suaugusiųjų buvimas kartu, todėl į daugelį švenčių kviečiami ir tėvai. Švenčiamos katalikiškos šventės, tradicinės Valdorfo šventės, kartu vykstama į keliones, organizuojamos mugės. Vaikai mato ruošimąsi, bendravimą, mato suaugusiojo iškilmingumo, susikaupimo akimirką. Tokios akimirkos sukrauna vaikų širdelėse neįkainojamus turtus, kurie vėliau išauga į dorybes.
Vaikų gimtadieniai ruošiami su tėvų pagalba, kuriant gimtadienio istorijas paremtas realiu vaiko gyvenimu. Grupės vaikai gimtadienio proga nupiešia piešinius ar padovanoja mažas pačių padarytas dovanėles draugui. Tai inspiruojama ir auklėtojos pavyzdžiu, nes ji kiekvienam vaikui, švenčiančiam gimtadienį, paruošia savo rankų darbo dovanėlė. Dovanojant paprastas dovanas, vaikai pratinami gėrėtis mažais dalykais, džiaugtis pačiu dovanojimo procesu, o ne dovanų brangumu, įmantrumu.
Ritmingai pasikartojančios veiklos tam tikromis savaitės dienomis ir reguliarus metinių švenčių šventimas įgalina vaikus pamatyti metų eigos ir laiko atsikartojimą. Tai suteikia pasitikėjimo pasauliu ir žmonėmis ir sudaro pagrindą socialinėms kompetencijoms įgyti.
Grupes lanko mišraus amžiaus vaikai - nuo trejų iki septynerių metų amžiaus. Vaikų grupė tai tarsi maža visuomenė, kurioje gali būti įvairių socialinių sluoksnių, įvairių gebėjimų asmenybės. Tokioje asmenybių įvairovėje akcentuojami kiekvieno privalumai, mokoma gerbti kiekvieną, nepriklausomai nuo jo gebėjimų. Kartu mažų vaikų grupė - tarsi išplėstinė šeima, kurioje yra įvairaus amžiaus vaikai. Mišrus vaikų amžius grupėje skatina padėti vieni kitiems (nusirengti, apsirengti ir pan.), pratina būti tolerantiškais, nesišaipyti iš mažiau sugebančio, nerangesnio ar drovesnio draugo. Mažesnieji, stebėdami vyresniuosius vaikus, mokosi bendrauti ir žaisti. Tokioje grupėje vaikai mokosi draugiškumo ir empatijos.
Didelis dėmesys Valdorfo grupėje yra skiriamas pasakoms. Pasakose slypi tikroviška ir gili žmogaus esmės samprata. Jos praturtina tą vaiko sielą, iš kurios vėliau formuojasi viltys, idealai. Klausydami pasakos vaikai betarpiškai panyra į pasakų vaizdinius. Pasakų įvykiai vaikui prasmingesni negu suaugusiųjų gyvenimas. Pasakos tai ir vaiko sielos, vaizduotės apsauga nuo negatyvių išorinio pasaulio išpuolių. Jos padeda išsaugoti vaikystė, žmogiškumo esmė, padeda vyresniems vaikams susiorientuoti konkrečiose situacijose, nors tai ir nėra asmeniškai įvardinama. Klausydamasis pasakų, vaikas nejučiomis sprendžia svarbius savo raidos klausimus, tvarko savo vidų - patirtį, jausmus, troškimus.
Darželyje vaikai stiprina ryšį su gamtos pasauliu. Jie išmoksta vertinti gamtos dovanas ir suprasti jos procesus. Darželio teritorijoje yra daržas, sodas, kuriuose vaikai kartu su suaugusiai atlieka įvairius darbus.
Vaikams akcentuojama aplinkos priežiūra, rūpinimasis daiktais, žaislais. Patvarūs mediniai žaislai ne tik gaminami ir naudojami grupėje, bet ir atnaujinami - šveičiami bei taisomi drauge su vaikais.
Daug dėmesio skiriama žaislams, žaidimams su jais. Darželyje žaislai iš namų nepageidaujami. Čia stengiamasi sukurti sveiką, natūralią, žadinančią vaizduotė ir kūrybiškumą aplinką.
Bendravimas su kitais tenkina vaiko socialinius poreikius, lemia jo augimo ir vystymosi sėkmė. Valdorfo pedagogikoje labiau akcentuojami bendravimo ir savitarpio pagalbos, o ne rungtyniavimo ir konkurencijos santykiai. Mokomasi gerbti kiekvieną, nepriklausomai nuo jo gebėjimų, akcentuojami kiekvieno privalumai. Remiantis šiomis nuostatomis, skatinamas asmeninis, socialinis ir moralinis vaiko vystymasis, ugdomas rūpestingas vaiko požiūris į jį supantį pasaulį. Darželyje vaikai mokosi bendrauti vienas su kitu, dalintis, dirbti kartu ir bendradarbiauti, pasitikėti draugu, užmegzti gerus santykius su vaikais ir suaugusiais.

Ugdymas per jutimus

Valdorfo pedagogikos teorijoje kartais išskiriama 10, 12 ir net daugiau jutimų. Be visuotinai priimtų penkių jutimų dar kalbama apie geros savijautos, šilumos, judėjimo, pusiausvyros, kalbos ir kitas ypatybes ar pojūčius. Siekiant aiškumo ir paprastumo, programos skyriuje ‚'Ugdymas per jutimus" remiamasi šiuolaikinėje psichologijoje ir pedagogikoje visuotinai priimtu skirstymu į penkis pagrindinius jutimus.
Jutimų ugdymo svarba:
Jutimų ugdymo tikslas darželyje - visybinis, nevienpusiškas asmenybės vystymasis. Siekiama, kad kiekvienas jutimas taptų pagaulesnis niuansams, kuo labiau diferencijuotas. Juslinei aplinkai darželyje skiriamas ypatingas dėmesys, nes nuo jos didele dalimi priklauso, ar sveikai vaike formuosis pojūčių organai.
Ugdant jutimus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad kiekvienas jutiminis patyrimas vaike sukelia simpatiją arba antipatiją. Tokiu būdu dominuojantys vaiko gyvenime malonūs ar nemalonūs potyriai duoda pagrindą susiformuoti dominuojančioms žmogaus nuotaikoms ir nuostatoms, kurios įtakos asmenybės vystymąsi ir tolesniame gyvenime, todėl juslinei aplinkai suaugusieji turėtų skirti didelį dėmesį, ir daryti tai su džiaugsmu, malonumu, antraip jie nesudarys vaikams reikiamų sąlygų žmogiškąja linkme orientuoti savo pojūtinį aktyvumą.
Be to, pirmasis gyvenimo septynmetis - tai laikas, kai jutimai vaike kaip niekad atviri. Jei jų tinkamai nepuoselėsime šiame tarpsnyje, tai vėliau sunku bus kompensuoti ugdymo spragas.
Vaiko jutimai šiuo laikotarpiu atviri ir jautrūs ne tik fizinės aplinkos įspūdžiams, bet ir moraliniam jį supančių žmonių nusiteikimui. Svarbu viskas - ką ir kaip vaiką supantys suaugusieji veikia, kalba, galvoja.
Penkių pagrindinių jutimų ugdymas:
Lytėjimo jutimas - susijės su saugumo jausmu, pasitikėjimu aplinka.
Kas padeda jį vystyti?
Kas kliudo?
- Natūralios medžiagos vaiko aplinkoje.
- Plastmasė, sintetika, kt. nenatūralios medžiagos vaiko aplinkoje.
- Veiklai skirtų medžiagų įvairovė.
- Suaugusiojo santykis, prisilietimas (rankos padavimas sveikinantis, apkamšymas prieš miegą, sušukavimas, kt.).
- Kai vaikas liečiamas abejingai, be rūpestingumo, apleistas.
- Patogūs, tinkami, natūralūs drabužiai.
- Sintetiniai, per ankšti rūbai.
- Galimybė vaikui nesaugoti drabužių lauke - ridinėtis, kontaktuoti su smėliu, purvu.
- Besąlyginiai draudimai
- Suteikimas vaikui savarankiškumo, galimybės pabūti vienam.
- Kai vaikas liečiamas, myluojamas neišsaugant jo autonomiškumo.

Uoslės jutimas - susijės su simpatija ir antipatija.
Kas padeda jį vystyti?
Kas kliudo?
Kai vaikams sudaromos sąlygos patirti kuo įvairesnius kvapus, uostant augalus, maisto produktus (pvz., skirtingai kvepia šviežūs ir nešviežūs, chemikalais apdoroti vaisiai).
Dėl chemikalų ore, intensyvių cheminių kvapų vaiko uoslei sunku diferencijuotai vystytis.
Naudojami kvepiantys ‚'miego maišeliai", natūralaus kvepiančio aliejaus lašiukai, žvarbiu oru grįžus iš lauko, nusiplovus rankas.
Per stiprūs kvapai vaiko aplinkoje, nustelbiantys kitus kvapus (chloro, stiprių kvepalų, kt.).
Kai kiekviena šventė turi savo išskirtinius malonius kvapus (pvz. Kalėdos - mandarinų, Velykos - mielinio pyrago ir pan.).
Prastai išvėdintos patalpos.
Kai vaikas gauna daug simpatinių įspūdžių. Kvėpavimas sukelia simpatiją. Patalpa, vaiko patalai turi maloniai kvepėti.
Pasibjaurėjimą sukeliantys įspūdžiai.

Skonio jutimas - susijės su gebėjimu ....................
Kas padeda jį vystyti?
Kas kliudo?
Kai maistas gaminamas tokiu būdu, kad pačių produktų skonio nenustelbtų priedų tendencingas skonis.
Skonį niveliuojantys produktai (kečiupas, kt.).
Estetinis aplinkos formavimas, skoninga aplinka.
Neestetiška, neskoninga aplinka.

Regos jutimas - susijės su šviesos ir spalvos išgyvenimu.
Kas padeda jį vystyti?
Kas kliudo?
Kai kreipiamas dėmesys į subtilius spalvinius niuansus gamtoje.
Ryškios, rėkiančios spalvos kliudo pamatyti niuansus.
Harmoningas spalvų derinimas patalpoje, interjere.

Klausos jutimas - susijės su gebėjimu ne tik girdėti, bet ir išgirsti, įsiklausyti, su meile priimti garsus.
Kas padeda jį vystyti?
Kas kliudo?
Kai suaugusiojo kalbos tempas pritaikomas prie vaiko sugebėjimo klausytis (kalbama aiškiai, neskubant).
Neaiški suaugusiųjų kalba, skubotumas, dirbtinė, nenatūrali intonacija.
Gyvas dainavimas, muzikavimas.
Elektroninių, techninių grasų perteklius.
Tylos, ramybės momentai.
Akustinės perkrovos (radijas, TV, kt.).

naudota LITERATŪRA ir šaltiniai

1.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001-10-30 įsakymas Nr. 1446 ‚'Dėl netradicinio ugdymo koncepcijos".
2.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-05-17 įsakymas Nr. 761 ‚'Dėl Valdorfo pedagogikos Lietuvoje sampratos" ( Šin., 2004, nr. 83-3031).
3.Brochmann I. Vaikų piešinių paslaptys. - Vilnius: Presvika, 1998.
4.Griunelius E.M. Ankstyvosios vaikystės pedagogika: Valdorfo vaikų darželis. - Vilnius: Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras, 1999.
5.Musteikienė G. Šaidimai rankų pirštams mankštinti. - Šiauliai, 2001.
6.Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti.- Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2006.
7.Ozmon H. A., Craver S.M. Filosofiniai ugdymo pagrindai. - Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras, 1996.
8.Šteineris R. Vaiko ugdymas dvasios mokslo požiūriu. - Vilnius: Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras, 1998.
9.Meyer R. The Wisdom of fairy tales. - Edinburgh: Florins Books Anthroposophy Press, 1995.
10.http://www.vaikas.lt